rapninkas

×rãpninkas (-ykas) (l. harapnik) sm. (1) rimbas: Rapninkas rankoj sutrūko A.Baran. Koks iš tavęs raitelis, kad neturi rãpnyko Krok. Pasileidę vaikai. Ok jiem rapnyko reikia! Pnd. Nuspynė rãpnyką OZ46. Pinsiu rãpnyką iš aštuonių šikšnelių Ds. Jas nusivedė į tokią stubelę po vieną ir vis išdirbo skūrą rapnyku LTR(Mrj). Kapt, bra, mane už čiuprynos, da ant žemę – ir valiai, broliuk tu mano, rapnyku šlajuot, katruo medžiodamas šunis lupdavo BsPII329. ^ Akys kaip paltakis, akys kaip paltakis, uodega kaip rapnykas (kregždės balso pamėgdžiojimas) LTR(Vlkv). ║ smūgis rimbu: Durnius uždrožė po vieną rãpnyką abiem BM242(Vl). Kad gavo, tai gavo iš tėvo rãpnykų VšR.